Sidabralašis

  Vienas pasiklydęssidabro lašas įsivelia į penkiametės mergytės iš kiniečių kvartalo plaukus.Nors ši šoka patrakusį laimės šokį, nardo balose, skėsčioja putliomisrankytėmis, išdarinėja įvairiausias grimasas ir plevėsuoja aplink save juodaisplaukais, jis – nė iš vietos. Įsikimba rankyčių ir kojyčių gijomis į plauką irleidžiasi nešamas į mergytės namus.

Vos įžengusi probambukinę užuolaidą, mergytė nuspiria mažyčius batelius, kurie permirkę, irpasileidžia į savo kambarį, palikdama šlapių pėdų atspaudus. Mergytė pribėgaprie komodos stalčiaus, išsikrapšto iš jo raudonų ir žydrų spalvų guašobuteliukus, pasistato prie sienos, atsuka. Panardina į gličią masę mažus, nuolietaus susiraukšlėjusius pirštukus ir tekšteli dažų ant sienos. Siena gelsva,o dažai pasidaro sidabriniai. Mergytė krykščia, bet be garso, kalba, bet nelūpomis. Gestikuliuoja tik rankos, virpa tik pirščiukai.

Tarpdury stovimergytės tėvai, kažką aiškina nerimo kupinais veidais, tačiau netrukdo mergyteikurti pasaulio. Sidabro lašelis, kybantis plakuose, supranta – mergytėkurčnebylė. Ji negirdi pasaulio, bet ant sienos piešia būtent jį, nupraustąsidabrinio lietaus. Susigraudina sidabralašis, atkimba nuo mergytės plauko irnusruvena per kaktą.